Draft:Antanas Šemeta

Lietuvos Bajorų giminės palikuonis

edit

Antanas Šemeta - Lietuvos Bajorų šeimos palikuonis, kurios istorija oficialiuose šaltiniuose siekia bent XIV a. Šeima yra žinoma bažnyčių ir vienuolynų pavelde, ypač - Vilniaus Katedros ir Pažaislio vienuolyno. Ši šeima yra susijusi su kitomis žinomomis Lietuvos bajorų šeimomis, kaip Radvilos ir Pacai, kadangi per daug amžių buvo įprasta tuoktis tik su kilmingais asmenimis, iš to pačio ar panašaus luomo.

Antanas Šemeta gimė 1888 m., neramiais laikais, kuomet šeima aktyviai veikė sukilimuose prieš Rusiją, o vėliau ir pasauliniuose karuose. Aktyvi šeimos veikla pasipriešinime bei mėlyno kraujo kilmė lėmė, kad jie kentės, bei bus persekiojami visą gyvenimą. Antanas susituokė su Petronėle, jie susilaukė dvejų vaikų - berniuko ir mergaitės. Dėja, vykstant Rusijos okupacijai ir trėmimams, šeima buvo trėmimo sąrašų viršuje, tad jiems teko slėptis. Visgi pasislėpti nepavyko, šeimos slapstymosi vieta buvo išduoda, o abu vaikai išrikiuoti traukinio eilėje į Sibirą. Mergaitę pavyko pagrobti paskutinę minutę, o berniuko - ne, kuris mirė pakeliui į tremtį. Tad šeimai liko tik vienas palikuonis - mergaitė Stefanija, gim. 1928 m.  

Šeima gyveno Žemaitijoje, keliuose miesteliuose, o pagrinde - Klaipėdoje, kuri priklausė Vokietijai. Antanas Šemeta turėjo parduotuvę Klaipėdoje, kur savo vienintelę dukrą supažindino su būsimu vyru iš kilmingos giminės. Tai - Šemetų šeimos amžini draugai - Radvilos (Radvilaitė ir Šiaulys atšaka), tiksliau - Antanas Šiaulys, gim. 1920 m. Marijonos ir Antano Šiaulių palikuonis.

Vykstant Rusijos okupacijai, nuolatiniams persekiojimams dėl kilmės ir šeimos veiklos, Antanas buvo suimtas ir išvežtas į Maskvą tardymams bei kankinimams. Ten praleido kelerius metus. Likusį laiką praleido slapstydamasis, tačiau šeimai perdavė vertingos informacijos, kaip išgyventi, išlikti saugiems.

 
Antanas Šemeta

References

edit

{{connected contributor}}